Persodinimas yra didelis stresas augalui, todėl geriausia tai daryti ankstyvą pavasarį, t.y. kovą, bet nieko blogo nenutiks, jei juos persodinsite dar iki vasaros vidurio. Kuo anksčiau atliksite, tuo lengviau augalas atlaikys pokyčius ir atsistatyto po streso.

Kokių priemonių jums reikės?

• Substrato reikiamam augalui (lapiniams, sukulentams, orchidėjoms reikalingi skirtingi substratai)

• Perlito (jis praleidžia orą ir drėgmę, mažina persodinimo žalą, apsaugo augalus nuo temperatūros svyravimų)

• Drenažo (beriamas vazono dugne, kad pagreitintų augalo augimą. Taip pat, palaiko drėgmę, neleidžia dirvožemio paviršiuje atsirasti pelėsiams)

• Vazono

• Kastuvėlio (nebūtinai)

Kaip persodinti?

Paruoškite augalą:

1. Keletą dienų prieš persodinant, palaistykite augalą (tai negalioja sukulentiniams augalams - juos reiktų laistyti maždaug savaitę po persodinimo).

2. Išimkite augalą iš seno vazono. Jei jis buvo plastikiniame vazone, rankomis pajudinkite vazoną, atsikabins šaknys ir augalą bus lengviau išimti, stipriai nepažeidus šaknų.

3. Parudavusias, pajuodavusias šaknis apkarpykite.

Paruoškite vazoną:

1. Dažniausiai persodinti reikia dviem sprindžiais didesnį vazoną, tačiau yra keletas augalų, kuriems patinka augti mažuose vazonuose (pvz. vėzdūnės, zamiokulkai, fikusai, sanseverijos, chlorofitai). Vadinasi, jiems vazonai nebus stipriai didesni nei buvo prieš tai.

2. Jei sodinsite į keramikinį vazoną, kuriame augo kitas augalas, gerai išplaukite vazoną. Plačiau apie vazonus, kaip interjero detalę ir jų parinkimą persodinant rasite čia.

Persodinimo eiga:

1. Į vazono dugną pripilkite 3-5 cm. drenažo.

2. Ant drenažo išpilkite tinkamo substrato, perlitą sumaišykite su substratu Perlito reiktų dėti maždaug 10-40% tūrio).

3. Įstatykite augalą, ant viršaus dar užpilkite substarto, dar kartą paspauskite augalą, lengvai pajudinkit, pasukiokit, kad žemė nugrimzdų.

4. Lapinius augalus iš karto palaistykite.

Viskas, misija įvykdyta. Jei po keletos dienų atsiranda pageltonavusių lapų, kartais taip būna. Kaip ir minėjau augalai išgyvena didelį stresą, bet jie atsigaus.

Požymiai, kad augalą reikia persodinti:

1. Patikrinkite augalo būklę, kad įsitikintumėt, ar jau laikas jį persodinti. Jaunesnius ir mažesnius augalus reiktų persodinti kas metus, atnaujinti substratą, dažniausiai jam reikia ir didesnio vazono.

2. Įvertinkite augalo šaknų būklę: galbūt matomas puvinys? Gal sustojo augimas? Gal buvo senokai persodintas ir nebegauna pakankamai medžiagų? Tuomet persodinimas būtinas.

3. Kartais palaisčius augalą, substratas nebesugeria vandens, jis tiesiog išbėga pro skylutę. Tai irgi ženklas, kad augalą reikia persodinti.

Augalų laistymas priklauso nuo sezoniškumo. Vėsiuoju ir šaltuoju metų laiku, t.y. rudenį ir žiemą augalai ilsisi, jų vegetacija sulėtėja, vadinasi ir laistymas yra retesnis. Tačiau sezoniškumas irgi nėra vienintelis rodiklis. Tai priklauso ir nuo kokios rūšies augalą prižiūrute. Pavyzdžiui, jeigu turite tropinį (lapinį) augalą kaip pvz. fikusą, streliciją, monsterą, chlorofitą, vėzdūnę, jų laistymo režimas yra žymiai dažnesnis nei sukulentiniai augalai - storalapis (Crasula ovata), sanseverijų rūšys, karpažolė (euphorbia), lapenis (fishbone) ar kaktusai. Taip pat, laistymo režimą "pakoreguoja" ne tik orai lauke, bet ir drėgmė namų sąlygomis, ypač šaltuoju periodu. Kuo sausesnis oras, tuo dažniau augalus gali tekti laistyti, o taip pat ir juos drėkintis iš išorės naudojant drėgintuvus.

Laistymas pavasarį ir vasarą:

Natūraliai dažnesis laistymas ateina kartu su pavasariu, todėl laistymas dažnesis tiek lapiniams, tiek ir sukulentiniams augalams. Apytiksliai, lapinius augalus reikia laistyti maždaug kartą per savaitę, kartais ir dažniau, pvz. natūraliai gyvenančius drėgnuose atogrąžų miškuose paparčius, o sukulentiniai augalai ~ kas dvi savaites.

Laistymas rudenį ir žiemą:

Laistymo režimas ženkliai sumažėja, augalai ilsisi, augimas sulėtėja. Apytiksliai, kas 7-10 dienų laistyti lapinius augalus ir maždaug kas mėnesį sukulentinius. Kaip ir minėjau, labai priklauso nuo drėgmės namų sąlygomis. 40-60% drėgmė namuose yra optimalu.

NOTA BENE:

1. Kiekvieno augalo laistymas yra individualus, todėl svarbu pasidomėti apie augalo laistymo režimą ir jo poreikius.

2. Taip pat, laistyme nėra svarbios taisyklės, kada laistyti augalą, todėl labai svarbu tikrinti augalo substratą pirštais (pvz. mediniu pagaliuku ar drėgmės matuokliu) prieš laistant, ar substarto viršus tikrai pradžiuvęs ir augalas nori būti palaistytas.

3. Jei pasižymėjote, kad augalui laikas laistyti, bet substratas drėgnas, rekomenduoju laistymą atidėti 2-5 dienom.

Šiek tiek apie trąšas

Kambariniams augalams yra naudojamos mineralinės trąšos. Jos būna dviejų rūšių: skystos ir granulinės. Skystos yra greito efekto trąšos, o granulinės - lėto veikimo. Trąšose yra svarbiausių elementų augalams. Tai fosforo, azoto ir kalio. Fosforas atsakingas už šaknų ir žiedų augimui, azotas - lapų augimui, o kalis - skatina augalo augimą. Skirtingo dydžio trąšų elementų reikia skirtingoms augalų rūšims, pvz. lapiniams, sukulentiniams ar žydintiems augalams reikia skirtingų trąšų, todėl pirkdami trąšas, į tai atkreipkite dėmesį.

Kaip? Svarbu nepadauginti, todėl posakis "Mažiau yra daugiau" čia galioja. Trąšas geriausia praskiesti kiek daugiau nei rekomenduoja. Niekada netręškite augalų kai substratas visiškai sausas. Pirmiausia gerai palaistykite augalą ir tik tada patręškite.

Kada? Kambarinių augalų trešimas pradedamas kovo mėnesį ir tręšti nustojama rugsėjį, nes jų vegetacija sulėtėja ir augalai ilsisi. Jeigu augalus persodinote pavasarį, tręšimą atitolinkite, t.y. darykite tai po mėnesio. Persodintas augalas gauna pakankamai medžiagų ir elementų.