Biofilinis dizainas: kas tai?

Interjeras jau nebeįsivaizduojamas be žalumos ir natūralios augalijos, siekiant įtraukti gamtos imitacijas biuruose, prekybos centruose ir privačiose namų erdvėse. Šįkart dalinuosi įžvalgomis, kas yra biofilinis dizainas, kokie jo principai, kaip tai pritaikoma interjere ir architektūroje bei kur tokio tipo dizainą galima pamatyti tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje.

Biofilinio dizaino ištakos

1980 m. biologas E. O. Wilsonas pradėjo naudoti terminą biofilija. Žodis bio ir philos yra kilęs iš dviejų senovės graikų šaknų ir reiškia meilę gyviems (natūraliems) daiktams ir gamtos pasauliui. Biofilijos hipotezė įrodė, kad mūsų meilė gamtai kyla iš mūsų evoliucinio ryšio su aplinka ir yra būtinas skatinant emocinę gerovę. Siekiant atvaizduoti biofilinį dizainą, pastatuose ir miesto erdvėse turi turėti nuorodas į gamtą. Galbūt tada dar nejučiomis biologas kaip žinodamas sukūrė terminą ir gilinosi ta tema neveltui. Šiame XXI amžiuje greitai besisukančiame pasaulyje tik to žmogui ir trūksta: gamtos ir ramybės oazės.

Biofilinio dizaino principai

Šiandien architektai ir interjero dizaineriai dar plačiau pritaiko biofilinio dizaino sąvoką ir siekia sukurti erdves, skatinančias dar gilesnį ryšį su gamta, įtraukiant natūralius elementus, tokius kaip augalai, vanduo, saulės šviesa, apšvietimas interjere ir natūralios medžiagos, vis labiau skatina tvarias medžiagas. Net ir tokie, atrodo, itin paprasti elementai, išties gali padėti sumažinti stresą, pagerinti pažinimo funkciją ir nuotaiką bei bendrą savijautą. Tokie eksterjero ir interjero elementai itin populiarūs Skandinavijos šalyse. Pastatuose apželdinami statiniai fasadai augalija – tiek augalus sodinant vertikaliai ant sienų, tiek jais padengiant stogus. Šie sprendimai ne tik kuria jaukumo, gamtos įspūdį, bet ir turi praktinę naudą – augalai valo orą ir leidžia pastatui apsisaugoti nuo per didelės saulės kaitros, sumažinti kondicionavimo išlaidas bei suvartoti mažiau energijos.

Tiesa, vienintelis tokio tipo pastatas Lietuvoje yra VU Botanikos sode, Kairėnuose. Pastatas buvo rekonstruotas 2016 m. Dar sovietmečiu buvo naudojamas kaip gyvenamasis pastatas iš silikatinių plytų, o po rekonstrukcijos, pastatas visiškai neatpažįstamas: kompaktiškas tūris ir augalais apželdintos kolonos išsiskiria išties unikaliu eksterjeru. Esu ten buvusi ne kartą, tikrai rekomenduoju pasivaikščioti ir pasigrožėti tiek pastato išore, tiek ir augalų įvairove.

Biofilinis dizainas įvairiose pasaulio vietose

Jeigu pasižvalgytume plačiau, biofilinį dizainą galima rasti visame pasaulyje ir grįžti į šiek tiek senesnius laikus, į skirtingų šalių tradicijas. Ten galima įžvelgti daugelį architektūros stilių ir atsispindinčių elementų, tokie kaip natūralios medžiagos ir intuityvus, harmoningas dizainas. Pavyzdžiui, Japonijos minkų namai, dažnai su mediniais rėmais, tatamio kilimėliais, langais nuo grindų iki lubų ir sodais.

Modernus namas Japonijoje su tradiciniais biofilinio dizaino elementais

Jei daugelyje pasaulio vietų biofilinis dizainas suvokiamas kaip augalų papildymas pastatuose, tai ir taip itin žalioje ir tropinėje šalyje kaip Indonezija, turi tradicinių alternatyvių elementų. Ten tradiciniai šiaudiniai namai yra suprojektuoti su stačiais šiaudiniais stogais, kurie apsaugo nuo lietaus ir užtikrina vėdinimą esant drėgnam klimatui. Šių namų dizainas pabrėžia paprastumą ir funkcionalumą, naudojant vietoje gamtoje turimas medžiagas, tokias kaip bambukas, mediena ir šiaudinis stogas. Panašus atvejis Akmeniniai trulli namai (pietinis Apulijos regionas Italijoje) pastatyti iš kalkakmenio riedulių. Šiais laikais, tokio tipo pastatai ten vis dar plačiai naudojami ir statomi pagal tradicines metodikas. Kitas pavyzdys - Indijoje, Meghalajos valstijoje. Tai senoviniai, biofiliniai „gyvi tiltai“. Įdomus faktas tas, kad jie XIX amžiuje buvo pastatyti žmogaus rankomis iš Ficus elastica augalo šaknų. Visa tai yra priskiriama prie biofilinio dizaino, siekiant išsaugoti tradicijas.

Žvelgiant į šių dienų modernius pastatus, vienas įspūdingiausių šiuolaikinio biofilinio dizaino pavyzdžių neabejotinai yra Singapūras. Plėtodama pagrindinę salą, vyriausybė siekė sukurti „miestą sode“. Tai lėmė tūkstančius biofilinių dizaino pokyčius, taip įnešant didesnį „biofilinio urbanizmo“ jausmą. Vaikštant pačiame miesto centre, rasi milžinišką gamtos parką, augalais apsodintą oro uostą, prekybos kompleksą - Singapūre žalumos rasi visur. 2021m. valstybė paskelbė, kad oficialiai vystys tvarumo idėjas pagal Žaliajį planą. Vienas iš tikslų, iki 2030 m. apželdinti 80 % Singapūro pastatų ir sumažinti energijos vartojimą, toliau vystyti tvarumą per gamtą. Beje, tai glaudžiai susiję su klimato kaita. Akivaizdu, Singapūras nesustos tobulėti šiose srityse.

Singapūro oro uostas

Taigi, biofilinis dizainas siekia išties senus laikus ir tęsią tą misiją iki šių dienų. Viskas ateina iš gamtos su mūsų protu ir rankomis. Didelis žmogaus noras bet kokiu atveju būti arba atsidurti kuo arčiau gamtos, rasti ramybę, harmoniją, natūralumą ir atitrūkimą nuo miesto šurmulio.

Biofilinis dizainas Lietuvoje

O Lietuva irgi neatsilieka, turi kuo pasigirti ir didžiuotis, nes Vilnius gavo titulą: „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“. Svarbiausia, nesustoti ir mąstyti apie žalumą mieste, tvarumą ir ateitį. To ir linkiu mūsų šaliai. O aš jau kurį laiką stebiu prekybos centrus Vilniuje ir matau biofilinį dizainą. Kai kurie buvo renovuoti ir perprojektuoti kardinaliai. Jie pilni augalų ir natūralios žalumos, bet to ir daug natūralios šviesos, kuri gyvybiškai svarbi augalams. Pavyzdžiui, prekybos centre „Europa“ išties daug populiariųjų ir sparčiai augančių monsterų, strelicijų, šeflerų, lyralapių fikusų, difenbachijų, įvairių svyrančių augalų ir t.t. Akivaizdu, tai - neveltui, mes keičiame supratimą. Atrodo, kitaip ir nebegalėtų būti. Kaip kažkur perskaičiau tokią mintį - „Biofilinis dizainas yra ateities dizainas“ ir tai yra tikra tiesa.

Pauikus pavyzdys ir itin populiari vieta vilniečiams ir miesto svečiams Paupio rajonas. Tai - miesto ir gamtos simbiozė ir miesto vieta, kurioje žmonės gyvena, dirba, leidžia laiką su draugais, aplanko restoranus arba tiesiog praleidžia laisvalaikį. Ar tik man atrodo, kad be visos augalijos, Paupyje būtų tik tuščias, metalu padengtas interjeras?

Prekybos centras „Paupys"

Apie biofilinį dizainą interjere plačiau galėtų papasakoti dizaineriai - jie su tuo susiduria tiesiogiai, tačiau pats biofilinio dizaino sąvoka Lietuvoje dar nėra labai plačiai žinoma. Todėl iš mano pusės, šio įrašo misija yra supažindinti jus su biofiliniu dizainu plačiaja prasme, tačiau tiesa yra akivaizdi: tie, kurie įsirenginėja naujus namus ar ieško interjero specialisto paslaugų, nejučiomis nori ir prašo įgyvendinti tvarumo ir gamtos sprendimus apjungiant erdves augalais. Nes biofilinis dizainas yra daugiau nei estetika.